2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Vaiko vaizduotė ir realybė

Paprastai vaiko gyvenimas realybėje yra lygiai toks pat, kaip ir vaizduotėje. Vaiko fantazijos įgalina mus pažvelgti į jo vidinį pasaulį. Galime atskleisti, kas laikoma paslėpta ar ko yra vengiama, taip pat iš vaiko perspektyvos pamatyti, kas vyksta jo gyvenime. Fantazijos yra jausmų išraiška. Vaiko jausmai yra jo esmė. Jei atspindėsime vaiko jausmus, jis taip pat pradės juos pažinti ir priimti. Vaikai stengiasi save apsaugoti. Vaikai daro viską, ką gali, kad įveiktų sunkumus ir išgyventų. Jie pasirenka tokį elgesį, kuris, atrodo, padės išgyventi. Jie gali elgtis agresyviai, priešiškai, piktai, būti hiperaktyvūs. Gali mažai kalbėti ar išvis nekalbėti. Gali bijoti, gali būti pernelyg malonūs ir „geri“, šlapintis į lovą, patirti įv. skausmus. Paauglystėje tai, gali išryškėti. Visi šie bandymai įveikti problemas visuomet slepia nepatenkintus poreikius, ir galiausiai paskatina savasties jausmo praradimą. Dažnai vaikai auga tikėdami tuo, ką girdi apie save, „prarydami“ visą netikslią info. Užduotis – padėti vaikui atskirti save nuo tų išorinių vertinimų ir klaidingų savęs suvokimų, padėti atrasti save patį. Reikės sugrįžti ir prisiminti, atgauti, atstatyti ir sustiprinti kažką, ką jis turėjo vaikystėje, tačiau dabar, atrodo, praradęs. Kai pažadinami pojūčiai, vėl imamas pažinti kūnas, žmogus gali atpažinti, priimti ir išreikšti savo prarastus jausmus. Jis suvokia, kad gali priimti sprendimus ir verbalizuoti savo norus, poreikius, mintis ir idėjas. Žmogus, suvokęs, kas jis yra, ir pripažinęs savo skirtumus nuo kitų, sugebės užmegzti kontaktą su kitais. Ir tą jis gali padaryti nepriklausomai nuo to, ar yra trejų, ar ašuoniasdešimt trejų metų amžiaus. Vaikui vystytis padeda patyrimas. Didėjant suvokimui, atsiranda galimybė keistis, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Sąmoningumas yra taip glaudžiai susijęs su patyrimu, kad kartais tai yra vienas ir tas pats.Kai vaikas patiria savo pojūčius, kūną, jausmus ir tai, kaip gali pasinaudoti savo intelektu, jis atgauna sveiką požiūrį į gyvenimą (V.Oaklander „Langas į vaiko pasaulį“, 2007)
SoulCollage® labai puikiai mums pagelbėja „ištraukti“ vaiko jausmus į paviršių paveikslėlių pagalba. Ir net labai sunkius bei sudėtingus, kur vaikas net nesugebėtų pasakyti. Tas pats tinka ir paaugliams, ir suaugusiems.
Pirma, atsipalaidavę ir nieko negalvodami padarome SoulCollage® kortą.
Antra, darant esminį pratimą – „Aš esu ta(s), kuris…“, mes susitapatiname su savo SoulCollage® kortos paveikslėliais bei kalbame „iš jų“. Tokiu būdu yra iškeliama į dienos šviesą įvairūs jausmai, emocijos, blokai, taip pat ir resursai, mūsų stiprybės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą