Pagal Z. Froidą, psichoanalizės pradininką, pasąmonė – primityvių instinktų, emocijų, socialiai neprimtinų idėjų, siekių, trauminių atsiminimų, suvoktų dalykų „talpykla“, kurie per sąmonę pateko ir įsitvirtino joje. Pasąmonės turinys nebūtinai vien tik neigiamas. Pasąmonei nėra svarbi logika, laikas, erdvė, racionalūs dalykai. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose, nes pasąmonės kalba yra vaizdas. Nepaisant valios pastangų, vaizdiniai negali iškilti sąmoningai.
K.G. Jungas praplėtė Z. Froido psichoanalitinį požiūrį, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas.
Mūsų sąmoningą protą sudaro 5%, o 95% – pasąmonę. Pasąmonė veikia nepastebimai.
Vienas iš būdų, kaip mes galime sužinoti apie šį didžiulį užslėptą proto karalystės lobį, be abejo, yra sapnai.
Antras būdas yra “Atsitiktinės mintys” ar net minčių fragmentai, į kurias, kaip ir į sapnus, dažniausiai nekreipiame dėmesio, atmetame jas kaip nereikšmingas. Psichoanalizės metu pacientas yra skatinamas sakyti viską, kas tik ateina į galvą, kad ir kaip kvailai ar nereikšmingai tai skambėtų. “Tai yra absurdiška, kvaila mintis atėjo į galvą” – terapeutas žino, kad pacientas pasakys kažką labai vertingo iš savo pasąmonės. Šios mintys suteikia vidinės įžvalgos mums patiems, tačiau gali suteikti ir įžvalgumo stengiantis suprasti kitus ar aplinkinį pasaulį. Savybė atrodyti svetimu ir nepageidaujamu yra būdinga pasąmonės turiniui ir tipiškas jos prisistatymo būdas sąmoningam protui.
Trečias būdas – pasąmonė mums reiškiasi per mūsų pačių elgesį. Tai yra apsirikimai kalbant ir kitos elgesio “klaidos” arba “Froido klaidos”. Šios atsitiktinės “klaidos” – tai pasąmonės noras pasakyti taip, kaip yra iš tiesų, tai skverbimasis link atvirumo, sąžiningumo, tiesos, tikrovės (M.Scott Peck, 2009).
Renkantis paveikslėlius dirba dešinysis pusrutulis ir intuicija, pasirinkdami tokius paveikslėlius, kurių kairysis pusrutulis, jūsų mąstymas niekada nebūtų pasirinkęs. Nevertinkite ar gražu, ar ne. Svarbu, būti tame procese, atsipalaidavus rinktis paveikslėlius, būti atviram. Iš tiesų paveikslėliai jus pasirenka. Paveikslėliai kartais net „reikalaus“, kad Jūs juos griebtumėt ir išplėštumėt! Jūs net nežinosite, kodėl (loginio proto klausimas) norite paimti tą paveikslėlį, galbūt net nepatiks jis Jums. Paveiklėliai turi galią iškelti į paviršių nesuvokiamą, pasąmoningą informaciją, kuri nėra lengvai pasiekiama mąstančio proto. Paveikslėliai padaro apčiuopiama, realu ir prieinama prie to, kas dažnai yra mūsų psichikoje tik užuomazgos, greit praeina ir tik miglotai suvokiama sąmoningai. Šis ištraukimas į dienos šviesą padės plačiau, išsamiau pažinti save, savo sąmoningą bei nesąmoningą elgesį.
Giedres V. Sielos koliažo korta - nuolankus klausymasis intuicijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą