Kas yra Tiesa?

Sprendimus priimame kasdien, visi - maži ir dideli: ką man šiandien valgyti pietų, apsirengti, kokio žaislo, daikto man reikia, kokią specialybę, darbą, sutuoktinį pasirinkti ir t.t. Ar lengvai priimate sprendimus? O gal dvejojate, trypčiojate, galvojate, kas galėtų Jums patarti, kaip pasirinkti teisingai ir vėliau nesigailėti.

Kas žino tiesą? Tėvai, draugai, valstybė, mokytojai? Kas geriausiai, išmintingiausiai gali mums patarti?

Jn 14, 6 “Jėzus jam sako: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.” Jn 14, 16-17 ”Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, - Tiesos Dvasią, kurios pasalis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse.”

Klausant vieno seminaro, išgirdau mintį, jog tiesos ieškojimas veda prie Dievo. Kad ir kaip gėdijausi ir vis dar gėdijuosi Dievo temos, pagaliau turiu pasiduoti ir pripažinti, kad tai yra tiesa. Jei tikrai atkakliai ieškai atsakymų į egzistencinius klausimus, ne savo noru, tiesiog natūraliai atsidūri šalia Biblijos ir pradedi ją skaityti, suprasti bei mokytis iš neišsemiamo išminties lobyno...

Discover Your Wisdom. Change Your World! (Atrask savo išmintį. Pakeisk savo pasaulį!)

Kol esame vaikai, mes klausome arba turime klausyti tėvų. Retas, kuris tėtis ar mama sako, vaike, o kaip tu pats jauti, manai? Ką tavo kūnas, pojūčiai, emocijos tau sako? Maži vaikai žino kas yra tiesa, jų neapgausi. Bet...Jie turi klausyti savo tėvų, kurie patys nelabai klauso ir pasitiki savo intuicija. Ir tada prasideda užburtas ratas: tėvai auklėja vaikus taip, kaip reikia, kaip visi daro. Vaikai išmokę iš savo tėvų, elgiasi taip pat, klauso kitų nuomonės, daro kaip visi, užgniaužia savo pojūčius, emocijas, savo nuomonę ir tokiu būdu užtildomas, užgniaužiamas toks subtilus dalykas kaip intuicija, vidinė išmintis.

Intuicija labai sunku apibūdinti, bet labai trumpai galima būtų sakyti, intuicija – tai tikėjimas savimi. Tikėjimas ir pasitikėjimas savo kūnu, savo pojūčiais, emocijomis bei mintimis. Jei mano kūnas sako, atsargiai, neik, pavojus, aš ir neinu, nes aš tikiu savo kūnu. Tai pagarba sau – savo kūnui, savo emocijoms, pojūčiams bei mintims. Tai meilė sau, tai nuolankus priėmimas savęs toks koks esu, nepaisant, koks aš esu.    

Sielos koliažo šūkis: „Atrask savo išmintį, pakeisk savo pasaulį“ – šiandien man skamba labai galingai. Tai drąsa pažvelgti į save toks, koks iš tiesų esu ir tikėti savimi. Tuomet išties gali pakeisti savo gyvenimą, į tokį, kokio tu trokšti, kokį ir turi iš tiesų gyventi.