Niekada nemąsčiau ir
nerašiau metų apžvalgos. Šis
kartas kitoks – pirmas. Gruodžio 21d. Žiemos saulėgrįžos diena, ilgiausia
naktis, trumpiausia diena. Sakoma, jog šią dieną patariama apmąstyti praėjusius
metus ir pagalvoti kokių nori ateinančių metų.
Taigi, kokie mano buvo
2016m.? Pirmas žodis, kuris iškyla – tai sunkūs...Labai...Sunkūs
ne materialine prasme, ne fizine, bet psichologine, dvasine prasme.
Vasario mėn. Pagreitintu būdu
baigus švedų kalbos kursus imigrantams, iškilo dižiulis klausimas – ką toliau
daryti? Jaučiausi kaip 18m. ką tik pabaigusi mokyklą ir kuriai reikia rinktis
studijų programą. Ką daryti? Į kurią pusę eiti? Švedų kalbos tik pagrindai,
valytoja dirbti nenoriu…Buvau sugalvojusi pasimokyti pardavėjos amato. Bet ačiū
dviems mokytojams (beje taip pat imigrantams), kurie sake, ne, Giedre, neik
ten, turi išsilavinimą, gali geriau. Surizikavau ir patikėjau mokytojais,
atsisakiau mokytis pardavėjos, toliau mokiausi švedų k. ir pradėjau ieškoti
darbo pagal išsilavinimą. Tuo pačiu metu atėjo raštas, jog mano lietuviškas išsilavinimas
atitinka švedišką išsilavinimą. Tai suteikė man didesnio pasitikėjimo. Neužilgo
pakvietė į pirmą pokalbį, pagal išsilavinimą, ten ir pradėjau dirbti.
Tai buvo mano didžiausia
nuolankumo, ištvermės mokykla…Išbūti, nepabėgti, kai ne viską suprantu, ką
kalba, kai kiti nekreipia dėmesio į mane, kai pasišaipo, kaip tu čia kalbi,
nieko nesuprantam…Ištylėti, kai vidus nori daug ką pasakyti, bet negali…Jaustis
mažai…Viduje aš tvirtai žinojau, kad turiu išbūti, ištverti, kad tai man
reikalinga ir išeis į gera…
Kitas iššūkis, drąsos
mokykla – Geštalto studijos Kaune. Vieną dieną atėjo stipri įžvalga apie
Geštalto studijas, kad reikėtų studijuoti. Anksčiau jau truputėlį buvau
domėjusis ir buvo neapibrėžtų svajonių mokintis. Atėjus įžvalgai, pradėjau
domėtis konkrečiai studijomis, kada vyksta, kiek kainuoja, kokie skrydžiai,
tuomet užpildžiau anketą bei birželio mėn. sėdėdama Ryčio Stelingio kabinete
buvau priimta studijuoti. Buvo stiprus troškimas studijuoti ir aplinkybės visos
buvo tam palankios, nepaisant to, kad aš gyvenu Švedijoje. Tai buvo drąsos
žingsnis, su labai stipriu vidiniu palaikymu, (taip pat ir išoriniu: didelis Ačiū
tėvams bei draugui). Tik priėmus
sprendimą studijuoti, gavau pasiūlymą vesti Sielos koliažo seminarą Pasvalio
Visuomenės Sveikatos biure. Tai buvo man kaip gyvenimo dovana, pasiūlymas už
mano drąsą klausyti savo širdies, sielos poreikių. Taip atėjo suvokimas, jog aš
galiu suderinti studijas su sielos darbu vesti Sielos koliažo seminarus
Lietuvoje, nepaisant, kad gyvenu Švedijoje.
Skraidymas į studijas man
parodė, jog pasaulis yra toks “nedidelis” ir lengvai pasiekiamas, jei tik
užtenka stipraus troškimo, palaikymo, tikėjimo bei veiksmo.
Lapkričio mėn. išgyvenau dudžiulę
krizę, pagundą grįšti į Lietuvą. Jaučiausi kaip alpinistas, kuris įkopęs į stataus
kalno vidurį. Jaučiausi žiauriai pavargusi kopti tolyn aukštyn, bet jeigu
šoksiu ant žemės, gali irgi būti labai pavojinga, galiu stipriai susižeisti. Kadangi
kalnas status, nematau viršūnės. Pirmą kartą supratau, ką reiškia neturėti
vilties…Kai apsoliučiai nematau viršūnės, tik statų kalną, kuriuo yra
beprotiškai sunku lipti... Žiaurus jausmas…
Ši krizė man parodė ištvermės svarbą, kantrybės. Neužtenka norėti, svajoti,
neužtenka būti drąsiam ir žengti link svajonių, bet dar labai svarbu išlaukti,
išbūti. Man asmeniškai, tai labai sunku...
Kokių noriu 2017m.?
Noriu ištvermingo tikėjimo ir ramaus veikimo ten, kur širdis šaukia. Ramiai
veikti ir tikėti, jog kam reikia tas ateis į mano gyvenimą, o kam nereikia ar
dar ne laikas, tas ir neateis. Noriu būti ramus vandenynas, kuris kiekvienam
žmogui sukelia labai įvairius jausmus. Vienam, kuris bijo keliauti, baimę,
nežinomybę, nesaugumą; kitam, kuris mėgsta naujus iššūkius, patyrimus –
smalsumą, drąsą; ištroškusiam, pavargusiam pilkose kasdienybės dulkėse – paguodą, atgaivą.
Noriu visiškai priimti gyvenimą su sunkumais, kančiomis bei laimės
akimirkomis. Noriu tiek pat nuoširdžiai priimti tiek nesėkmes, tiek sėkmę.
Noriu augti, tobulėti bei
padėti kitiems augti.
Su artėjančiais
2017metais!
Su Meile,
Giedrė Venclovienė